šepetys

šepetỹs sm. (3^b) K, Rtr, Š; SD¹178, SD362, šẽpetis (1) Krš, LKAI269 1. R89, MŽ117, N įnagis drabužiams, batams ar kam kitam valyti – ašutų ar šerių prismaigstyta lentutė: Apsiaustas taip pridulkėjo, ka ir su šepečiu nebgal išvalyti Krkl. Šẽpetis kur? Noru [palto] nugarą parsibraukti DūnŽ. Šepetys drebužių šveičiamas R225, MŽ294. Šepetỹs batams valyti NdŽ. ^ Basas ant plento kai ant šẽpečio Raud. ║ vielinis įrankis rūdims, nuodegoms valyti: Vielinis šepetỹs NdŽ. Mechaniškai valoma metaliniais plokščiais bei apskritais šepečiais ir skutikliais rš. Nuodegos iš vožtuvų lizdų pašalinamos metaliniais šepetėliais rš. 2. ašutinė ar šerinė šluota su kotu: Grindų šepetỹs NdŽ. Šẽpečiu šluoti NdŽ. Šepetỹs iš šerių padarytas Lnt. Reik šepečiui galvą nukirsti, o tą kotą į vartų šulą įdėti, ir nebegalės įeiti [ragana] LMD(Sln). ^ Apskiurdęs, sudžiūvęs, sulysęs, apsileidęs kai šẽpečio kotas Škn. Ar nenori šẽpečio koto, – sako marti sergančiai anytai J. Atitiko šepetys kotą Šl. 3. ašutinis ar šerinis įrankis su koteliu dažams tepti, teptukas: Dažytojo šepetỹs NdŽ. Teptukai ir šepečiai – vieni būtiniausių dažymo įrankių rš. 4. K, L prie trumpo koto pritvirtintų šerių ar ašutų pluoštas linams, plaukams šukuoti: Pina šẽpečius, smala insmaluoja, kad būt drūti, ir galvas šukuodavo Pv. Su šẽpečiu šukuo[ja] galvą, linus J. Pertrauk linus per šerinį šepetį PnmA. Pašukos po šepečiãmu Dv. Galvai šukuot geriausia šepetỹs būdavo iš kiaulės šerių padarytas Skrb. Iš metinės kiaulės šerių pasiūs šẽpečius Všv. Su šeriniais šepečiaĩs šukuodavos Vdk. Plaukai šẽpečio nematę NdŽ. Juodas vyras negerai: reikia muilo daug naminio ir šepečio ašutinio LTR(Brž). Tai sušukuos mum galvelę erškėtėlių šepetė̃liais DrskD215. Matutė dukrelę ūgindama, šepetėliu galvelę šukuodama NS27. ^ Reikalingas kaip plikiui šepetys LTR(Srd). Šepetys repetys aukštą pilį pastatys (grėblys ir kupeta) LTR(Ldvn). Platus šepetys vėjui šukuoti (rugiena) LTR(Vdk). 5. L, LKAI120 geležinis ar medinis įrankis linams šukuoti: Su šẽpečiais linus traukė DūnŽ. Linus šukuoja da su vinims prikaltais šepečiaĩs Žvr. O paskui mediniais šepečiaĩs linus šukuojam Krm. Du krūmai ant šẽpečio: vienas tankesnis, kitas retesnis Erž. [Linus] parleida par šẽpečius didžiūsius ir mažūsius LKT108(Tt). Jeigu nori labai plonai išverpt rankšluosčiam, tai būdavo da tankesni šepečiaĩ Sk. Linus visada šukuodavom par du šẽpečius: par retąjį, pasku par tankąjį Sml. Mediniai būdavo šepečiaĩ nelyginant pirštai Vg. Braukiam, šukuojam va tokiais geležiniais šepečiaĩs Eiš. Apskritas šepetys PolŽ507. Pas mane an trobos yra geležiniai šepetáičiai Dg. 6. Q248, Lex46, R195, MŽ259, N, LKAI120(Rk, Km, Sv, Ant, Dbk, Vžns, Ut, Dgl, Sug, Pb) įrankis linų galvenoms braukti ir nukulti; brauktuvai, karštuvai, šukuočius: Nušukuoja galvytes šepečiaĩs su pirštais septyniais, veža markon merkt LKT329-330(Vdn). Mes linus su mašina kulam, kiti par šẽpečius šukuo[ja] Krkl. Suklos į eilę, pakinkę arklį į bliukį; kiti karšdavo par šẽpetį Žg. 7. N įrankis vilnoms karšti: Šepečiūse šukuotos vilnos, ne mašinose Šts. Vilnos būdavo šukuojamos su tokiais mažais šepetukais Sk. 8. kuliamosios mašinos ar kombaino būgno spragilai: Mašinos trumulio šepetỹs Šts. Šiandiej kad nukorojo Juliuką – ant šẽpečio pasodino Slm. 9. NdŽ geležinės šukos gyvuliams valyti: Kur šepetys, reik karves apšukuoti Krkl. ^ Tamsus dar žmogus, kaip šuo, šepečio nematęs Plng. 10. Rdm įrankis kūliams šukuoti: Klojimo vidurė[je] pasistatom šepetį ir šukuojam pėdus Krkl. 11. tech. anglinė ar varinė trinkelė, liečianti elektros mašinos kolektorių, srovei perduoti: Indukciniai varikliai neturi kolektoriaus ir šepečių rš. Anglinis šepetys PolŽ507. Grafito šepetys PolŽ506. 12. žr. šepetukas 4: Arklio y[ra] šepetỹs tarp posnagos i naruko Rt. Paskutinių kojų kanopos baltos lig šepečių VŽ1905,142. 13. Mrc žr. šepetukas 6: Užejo pieva šepečiaĩs Kb. 14. J.Jabl(Jnšk, Slč) žr. šepetėlis 11. 15. prk. apie ką tankų, dygų, tankiai sužėlusį: O ežys savo šepetį (dyglius) pastatęs kaip ponas tįso svetimoje gūžtoje Ašb. Banginio šepetỹs (ūsai) KŽ. Jam patiko tas rugienų šiugždesys, ir jis lėtai vilko batus aštriu šepečiu rš. Tolimo miesto bokštų smaigaliai spraudėsi pro miško šepetį rš. Sesute jaunoji, kod' neteki – sužėlė rūtelės ant šẽpetį (d.) Sml. Kelmučiai šepečiu sukilo sp. 16. prk. kas piktas, pasišiaušęs: Su šẽpečiu ūtaryk ir paisyk, ar toli dures Vrnv.

◊ kaĩp šẽpečiu tankiai, dažnai, gausiai: Dar tik, rodos, keli metai kap po šliūbo, o jau vaikai kap šepečiu paspylė Nč.

kaĩp (kaĩ) šepetỹs

1. tankiai sudygę, sužėlę: Linai jūsų kad sužėlę – kaĩp šepetỹs Sml. Diegai kàp šepetỹs Alk. Krapai sudygo, sužėlė kaĩp šepetỹs Mžš. Javai geri, tankūs, kaĩ šepetỹs Prn.

2. šiurkštus, pasišiaušęs: Plaukai vis pasišiaušę kaĩp šepetỹs koks Ant.

3. piktas, atšiaurus: Kai nori ką gaut, tai meilus kai žuvelė, kai nueini an jį, tai kai šepetys Plš.